Tikėk, upelis turi kalbą,-
Teka jis srove ir šneka,-
Kaip į mane, taip į tave,
Kad jo srovė
Pasieks ir vandenyną,
Kur žmonės kalba
Jau kita šnekta.
O jam gerumo nepristinga,
Kad padainuotų
Ir visų dainas.
Girdi, vienodai ir čiurlena -
Tiek Afrikos dykumose,
Kur surenka kiekvieną lašą
Iš debesėlio danguje.
Rasa pagirdysiu ir kalną,
Kad atsigręžtų į tave,
Jei tu paklysi ir nerasi
Siauro tako per alksnynus
Į tėviškės sroves.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą