Tiek mokslo metų,
Net šventadienių,
Vis prieš jus stovėjau,
Kiek jums išdalinau
Netgi ilgų naktų,
Dabar rašau ir nesigėdiju,
Kad nuo skambučio
Mielo garso pravirkstu.
Tokia visų lemtis,
Kas į mokyklą ėjo,
Stovėjo ir prie durų,
Tarsi širdis atlapų,
Galiu paspausti ranką,
Visus jaukiai apkabinti -
Nė priešų neskiriu,
O tuo labiau - draugų.
Gyvenimas tik mokytoją
Kelia ir užmigdo
Vis su pirmuoju skambučiu.
Skambėk, pirma Rugsėjo,
Tave tik vieną
Ir dabar turiu,
Iki mirties ištikima esu.
Din dan... skaičiuos
Mano metus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą