Suklydusių, paklydusių
Ir išsiskyrusių viena lemtis -
Keliai į rudenį
Klampūs, be saulės;
Kiek pragiedrėja dienos,
Kai šaltis paspaudžia.
Tada ir šerkšnas ant blakstienų,
Akis ir naktį graužia.
Oi, nedėkingos dienos -
Juk nieko neapgausi...
Pribėgau, tryniau, nuvaliau
Ir vėl po valandėlės
Sielos langas apsitraukė...
Maniau, nepastebėjo,
Kad arti buvau
Ir širdį plakančią jutau,
Aš melavau ir jis melavo.
Tokia dalia, per šaltį
Pavėlavusių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą