Einu per pievą,
O ją rasa nubėrė,
Bet gal lietus?
Neatskiriu, tik žėri,
Oi, kaip žėri...
Lyg akyse šviesa -
Tiek visko atsivėrė
Rytais ir vakare.
Kol kas tik muzika
Šį vakarą prikėlė
Jausmus – apie tave...
Matai, mūsų takai užžėlė
Aukšta, aukšta žole;
Mes brendame abu
Už rankų susikibę
Ir byra gintarėliai
Nuo mano kaklo
Tau po kojų,
O gal tiktai rasa?
Mylėk mane...
Nežinomą, nematomą -
Tokia mūsų dalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą