Vėliavos kyla,
Kada jų galia
Yra tarsi stebuklas,
Kai eina paskui ją minia
Koja į koją,
Taktas mina taktą,
Kai žmonės pakelia
Net tą, kuris suklumpa
Ir atsitiesusi styga
Vėl liečiasi prie pirštų...
Vėliavos pareiga -
Būti visada pirma
Į mūšį ir į taiką,-
Gyvenimas styguoja
Netgi paprastas melodijas;
Taip kuriamas ir giedamas
Net šventės himnas.
Tada ir skamba
Ta nepaprasta styga,
Kai ji rasos nuplauta,
O ne kraujo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą