MOKYTOJAI

L.p.

Kokia tos Žolinės diena;

Dabar tikiu,

Kad yra gėris,

Kuris ir atsišaukia

Kažkieno širdy,-

Kaip rudens vėjas.

Nedaug, nedaug aš gyvenau,-

Vis laikas bėgo -

Ir vis ne sau,

Tiktai vaikams,

Kurie dabar užaugę,

Daugelis tokie,

Kaip aš – pražilę...

Kas jaunas, to nežino...

Po daugel metų

Bus tas pats ir Tau,

Nes mokytojas –

Pašaukimas.