Pasisuku kas rytą
Į tą mielą šalį,
Iš kur saulė teka -
Tai ten pasaulio akys,
Jos atneša dainas,
Kurias myli japonai,
Nes žiūri prisimerkę,-
Jie pirmieji sugeria
Ir saulės spindulį,
Pirmi pamato
Ir atneša pas mus
Kaip amžinąjį ratą,
Iš kur ir mūsų
Tautos raštai mirga
Įvairiausiais raštais,
O saulė – pačiame viduryje...
Juk matome visi -
Aukštai aukštai.
Kol atėjau prie prieverpstės,
Sukau didžiulį lanką,-
Jisai iš rato stebulės,
Iš kubilėlio seno,
Kur stingdavo medus
Ir augo, laižė jį vaikai;
Tiek ilgai - iš metų metais,
Kad saulę jau
Pasikvietė koriai.
Skiriu Albinui Šileikai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą