Kada į muzikos melodiją
Įrašomi paukščių garsai,
Ji darosi tikra, arčiau prie žemės,
Tai kas kad švystelėja
Retkarčiais saulutės spindesys
Pro baltus debesis...
Sakau:“Nenuorama esi,
Klausyk, kaip tavo vaikai kalbasi,
Tiek instrumentų niekas nesukūrė
Ir dainų tiek neišmoks,
Ką sukuria gamtos pasaulis“.
O ji atsako juokdamosi:
“Mūsų tas pats raktas - laikas
Ir vienintelis gyvenimas“.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą