Ta pati Lietuva,
Visur tie patys žmonės,
Tas pats vanduo ir oras
Ir dangaus šviesa,-
Taip spindi akys,
Kada pasakoja vyras,
Kaipgi graži gimtinė,
Kur užaugo su daina.
Aš nemačiau, kur jis keliavo,
Neužlipau su juo drauge
Už Buivydų ant didžiojo
Rausvo akmens,
Betgi žinau palaimą,
Kada žino savo šalį žmonės,
Kai prisiglaudžia padai
Prie žolės rasotos,
Kaip nusileidžia praustis
Prie vandens...
Ant debesų tik čia
Gali svajoti ir nakvoti,
Kai žiebiasi žvaigždė
Gimtinės žemėje...
Ta pati Lietuva ir čia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą