Mano gimtinės miškas;
Ten pasakos gyvena,
Klajoja briedžiai naktimis,
Riaumoja ir rytais...
Taip šaukiasi ir draugę savo,
Kad būtų jau kiti vaikai.
Ruduo šiais metais vėl paseno
Ir bėga jie jau nulaužtais ragais...
Kas rado juos,- jau laimė,-
Ant sienos jie kabės,
Kol dar stovės namai.
Mano miške ir baubas,-
Įsitaisęs jis nuo seno,-
Grasina vis visokiais
Nebūtais gandais, karais,
Nes buvo, matė,
Kaip kažkada gyveno
Miške ne tiktai briedžiai,
Bet ir klajokliai, vis medžiojo
Su ietimis, po to su šautuvais...
Mano miške ir laumės
Marškinius dar skalbia,
Džiausto, ant kelmų net krauna...
Kur tiktai voratinkliai,-
Tai mano, tavo apdarai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą