Ramybės ir kantrumo
Tavo pilnos akys,
Juk vasaros jau nebėra;
Išskrido jau pirmi gandrai,
Juos išvedė mama,-
Kaip tu savo vaikus
Ir savo mokinius,
Lyg į pasaulį platų,
Kur bus šilta versmė -
Tavo rankų globa...
Kažkas gal dar neužsiriš
Net savo raiščio batų,
Kitam kaklaraištis netiks...
Žiūrėsi ir žiūrėsi
Kasdien į naują datą,
Kol dar pūškuos
Tavasis traukinys - širdis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą