Dviese poroje

Gulbių šeima graži,-

Jos didelės ir jaukios,

Pažįsta žmones,

Atskiria balsus,

Kas jas kas dieną šaukia

Ir atskrenda prie kojų,

Galvomis palinksi,

Pasipuikuodamos

Net išskečia sparnus.

Gal ir jos jaučia,

Mūsų meilę žino

Ir kalbamės be žodžių -

Tik geru gestu,

Ką turime, pasidaliname,-

Jei vandens plotas mažas,

Joms ir alkis prieš akis.

Gulbių pora -

Tai mažas laivas,

Kur lizdas ant vandens

Vis statomas ir kuriamas

Iš nendrių, dar žalių,-

Čia jų namai ir jų gimtinė,

Nes skrenda čia ištikimai

Metų metus.

Tai tu ir aš,-

Kaip būtų mums abiems

Jauku, gerai.