Žmogus dažnai
Ir gimsta luošas,-
Tas šleifas seka iš paskos -
Kuprotas, neregys
Ar nebylys,
Be stiprių rankų,
Netgi savo kojų,
Vis tiek jis eina
Giliau net paprastos vagos -
Aukštyn, platyn...
Daugiau pamato,
Žiūri į save,-
Lyg plauktų laivas,-
Ne veidrodis koks kreivas
Atsispindi vandeny,
Tik jo paties paveikslas,
Išmargintas gyvenimo,
Paskęsta nevilty...
Dar kitą taip suluošina,
Kad nebe atsigauna vidumi.
Prašau, pakilk.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą