Turbūt nėra pasaulyje
Ištikimesnės giminės
Kaip Šiaurės vilkas;
Pakeičia kailį šiltesniu,
Kada tik būtiniausias laikas
Ir tampa toks nematomas,-
Kaip baltas sniegas,
Kad rastų maisto tiek,
Kiek jam gamta
Labai šykšti teduoda,
Kas nuo kitų lieka...
Poruojasi ir sukuria šeimas,
Abu vaikus prižiūri -
To triūso tenka lygiai
Kiekvienam iš viso būrio,
Bet staugia tik liūdnai,
Kai mato nepasiekiamą mėnulį...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą