Kada atsikeliu ryte
Ir pirmas žvilgsnis -
Saulė šypso danguje...
Žinau, ramiai miegojau,
Rytomiegio saldumas burnoje,
Jaučiu, kaip ramu širdyje,
Einu į savo taką,
Kurį ankstyvas rytas
Man ir tau paklojo.
Visi mes turime savus,
Tik retkarčiais susikryžiuoja
Ir vėl išsiskiria,-
Taip buvo ir taip bus,
Kol žmonija klajoja.
Bus rytas arba vakaras,
Kada tikrai pajusiu,
Kad nusilpo kojos...
Duok, Dieve, ryto -
Dar tokio ramaus,
Kada mintis viena skrajoja.
Kur tu, ten aš, ten ir takai,
Kurių nebrido mūsų kojos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą