Tiek metų jau praslinko,
Kai mes esame draugai,
O dar prigudusi
Tau prie peties nurimstu,
Naujai jausmus užauginu,
Jaunatviška svaja atgimsta...
Tai meilė , ilgesio pilna,
Jau net po penkiasdešimties,
Tarsi kregždė, lizdą sulipdžiusi,
Dangumi vis skrieja ,
Saulėje sparnelius dar šildosi...
Net nemaniau, nes nelauktai
Širdį paglostė ilgesys naujai;
Gal pakylėjo ir viltis,
Nes taip ilgėjausi dienų,
Kad palytėtų tavoji ranka
Mano silpnus pečius,
Kad tik nelikčiau vieniša...
Draugystė su kitu,
Kada duona druska dalinamės,
Palieka saulę ant delnų -
Į švyturį, į ramų uostą
Nebodamas audrų
Dar plaukia mūsų laivas...
Oi, į vienintelį dabar ramiai -
Be slenksčių pakraštį...
O išlipa į krantą
Ir jau palieka su visai
Savo laivus tik karštakošiai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą