Po akmeniu

Sustingo lūpos-

Praeitis jas surakino...

Atrodo, buvo gan seniai,

Bet nuimu kažką,-

Lyg atrakinu spyną

Nuo jau sunkokos skrynios

Ir byra atmintis –

Ne pinigai...

Didžiulis lobis tie prisiminimai,-

Kas buvo gera, išgaruoja,

Pasklinda danguje;

Kas bloga, nugula į žemę

Ir pasilieka amžinai.

Pinu kaip kasą ilgą -

Pasaką, legendą -

Iš tėviškės ir iš tėvų,

Bučiuoju akmenį,

Iškilusį iš birios žemės...

Juk ten-kapai?