Šiandien vidurdienį
Nušvito skaisti saulė,
Pasveikino ir Juozapą,
Marijos vyrą, žmogų paprastą,
Kuris tik išaugino sūnų,
O Jis atidavė mintis pasauliui,
Kad sugyventų žmonės taikoje,
Jis prisikėlė ir palaimino,-
Dabar jau žiūri ir į mus,
Kad jam atneštume
Didžiulę laimę – MEILĘ,
Kiekvienas iš savęs kitam.
Dėkoju ir Juozo tėvams,
Kurie išrinko jau senokai
Mano vyrui tokį vardą -
Visų jų nebėra šioje,
Smėlėtoje ir juodoje
Pasaulio žemėje,
Bet liko vardas mano sūnui,
Dabar net ir vaikaičiui,
Kurie jų vardą tęs
Ir atmintis gyvens.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą