Žmogaus ydų pasaulį
Atvaizdavo menininkai,
Mokytojai ir išminčiai
Ieškodami tam priežasčių,
O paprastas žmogus
Tik sugalvojo atpirkimo ožį
Paslėpdamas savo žodžius.
O visas priemones pateisina
Tiktai aukštai iškilę,
Nes buvo, regis, taip senovėje;
Kaipgi pakeisi įpročius.
Jei kas, pažemino ir įžeidė,
Netgi įkando kam pripuolęs,
Kad tik atrodytų teisus.
Taip ant galvos net laurus
Jam kažkas nupynė
Ir suteikė apdovanojimus,-
Jis pats juos pasiskyrė,-
Ir liko amžiams nemarus.
Kiti į tokį farsą bežiūrėdami
Pasaulio pabaigą paskyrė,
Tiktai nežino, kada bus...
Bet kas po to dar bus?!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą