Aš moteris,
Kurios jau rankos,
Net širdies aistros
Jau niekam nebereikia,
O pinigų aš neturiu.
Didžiausias mano turtas,
Dėl kurių lankosi svečiai
Iš svetimų kraštų,-
Tarsi prie lopšio į Betliejų,-
Tik patarimai,
Kuriuos veltui dalinu.
Man juos atidavė tėvai
Iš tėviškės arimų,
Pasėjo grūdą
Kuriuo aš visus maitinu,
Nereikia man atsakymo -
Žinau, kas buvo neseniai,
O kas jau sena,
Tik užkasu ir pamirštu.
Aš moteris tava,
Tik vakar prisikėliau
Ir prie tavęs vis gyvenu,
Dar tavo sūnus auginu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą