Tyloje

Dažnai pati esu su savimi

Tai kas, kad vaikštau ,

Su visais kalbuosi,

Visiems žiūriu

Tik tiesiai į akis,

Nusimetu ir kaukę,-

Einu tiesiai.

Kas priima mane,

Labai džiaugiuosi

Ir to paties visiems linkėsiu.

Bet būna valandos ,-

Gana dažnai,-

Kai tyloje viena sėdėsiu.

Tada ir nebandykite prieiti -

Tai mano valandos,–

Viena liūdėsiu.

Tik tyloje žmogus kilnus,

Gražus tik gamtoje -

Su rūbu prigimtu,

Tiktai ne padėvėtu.