Visi mes būname
Vieni kitiems tik svetimi,
Kol nepamatome akių,
Ir klausiančių, ir besiilginčių,
Vieniems tik atsakau žvilgsniu,
Kitus į širdį priimu.
Yra ir gailesčio gaidų -
Nė kiek jų nesigėdžiu;
Ir liūdesys, ir ilgesys
Juk eina visada kartu,
Net iš paskos dažnai
Tarsi šešėlis pėdina...
Tada ir gaila paliktų,
Labiau net pamirštų,
Oi, gulasi tarsi akmuo,
Palieka taip sunku,
Tada ir suprantu,
Kad būtina gailėtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą