Žmogaus gyvenimas -
Nepilnas saulės ratas;
Praleisk naktis ir pamatai,
Kiek maža tos šviesos,
Kurią dar akys mato,
Bet norisi, nors šilumos,
Kuri vis slepiasi pavasarį
Ir nuo manęs toliau toliau...
O valso tempas vis liūliuoja -
Salės didelės ir mažos -
Tik vienas posūkis pirmyn
Ir vėl atgal...
Sukuosi tol,
Kol muzika dar groja,
Prie saulės vakare
Arčiausiai prisiglausti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą