Ateik ir pasakyk,
Kas tave slegia;
Kokie tie rūpesčiai maži
Prieš mūsų jausmą brangų...
Nutils ir lūpos prasivėrusios,
Kai bučinį pajusi užsimerkęs.
Padėk dabar ramiai
Tik savo ranką,
Apkabink tvirčiau,-
Jauti, kaip daužosi širdis
Po tavo delnu...
Žili mano plaukai
Kaip tavo rankos
Ir nepakeisim nieko -
Žemėje dangaus užtenka.
Tiktai pakelk akis
Ir jausi, kad jis šaukia...
Galbūt mylėdamas
Žmogus nesensta?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą