2012 m. kovo 14 d., trečiadienis

Į pakalnę



Seniai nebejaučiu naktų,
Kurios be miego ėjo...
Ir aš ėjau, o už parankės tu,
Dar ir armonika lydėjo...
Pakvaišusios nuo meilės
Ir lakštingalos kliedėjo;
Gal jas užklupo nelauktai
Pavasaris, o medį vėjas?
Užpūtė debesį taip greitai,
Naktis tik ausyse skambėjo.
Kodėl tada tylėjai?
Būtų užtekę vieno žodžio
Ir būtų saulė patekėjusi,
Dabar grįžtu namo viena
Ir netikiu pavasariu,
Kad jis atėjo...
Nejaugi būna ir tyla,
Kurios nemyli vėjas?..



Komentarų nėra: