Tylu tiktai miške,
Kur žmonės neužeina,-
Kiekvienas žino vietą -
Slepiasi po šakomis,
Po tankia ir žalia žole;
Laukinis netgi paukštis jaučia,
Kada eini plika ranka...
Einu į sielos kambarį,
Į kurį niekas, be manęs,
Niekada ir neužeina -
Tolia graži tyla...
Dabar klausausi
Vakaro giesmės,
Kaip vienas smuikas
Vis orkestrui skundžiasi,-
Tokia jo paskirtis,
Gili prasmė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą