Ne man vienai
Pavasaris nusišypsojo -
Atšilo žemė ir visiems;
Pražydo ant palangės rožė,
Nors ir nebuvo ji lauke
Į skaisčią saulę pažiūrėti.
Kas savo spindulį
Į žemę panardina,
Atsiremia į dangų
Ir vakare išeina
Net į žvaigždes pasižiūrėti...
Oi, pro pirštus ir laikas,
Nerimas praeina -
Taip gera net rože pražydus
Prie savo lango pastovėti,-
Kada sunku ir linksma,
Taip norisi dar su visais
Gyventi ir kalbėti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą