Vištos gaidį visos barė,
Kad maža to jo algelė;
Eitų kur dabar į mišką
Ir parneštų kokį riešutą.
Bet kaip reiks pasidalinti?
Juk tų vištų visas šimtas,
O kišenė jo kiaura,
Dar be ratų mašina...
Ir benzinas tiek pabrango
Kad tas riešutas,-
Kaip spanguolė:
Oi, sprangi, labai rūgšti,
Vištoms labai neskani.
Kudakavo jos prie laktų
Ir sumanė kitą taktiką,-
Bus kiaušinių ir Velykoms -
Reikia skristi į Europą,
Ten iš Lenkijos pigokai...
Galima ir be to gaidžio,
Tegu po miškus sau braidžios.
Dar vaikai gaus pilietybę -
Bus ir anglai, kitatikiai...
Kas tą laisvę sugalvojo?
Ne miškai tenai, bet Rojus.
Kas čia mūsų Lietuvoje?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą