Visi girdėjo pasaką
Apie aukso žuvelę;
Gal sekė mama sau,
O man dar buvo per anksti,-
Nesupratau karčios tiesos,
Skausmo senelio,
Kodėl žmona vis buvo
Tokia užgaidi...
Pakėliau tik iš lopšio
Savo mažą anūkėlį,
Oi, kokie norai buvo dideli,-
Kad būtų artojėlis,
Paskui kareivėlis,
Dar ir virtuozas
Muzikos srity...
O metai bėgo kaip upelis -
Tai jo pavasaris,
O man žiema arti...
Ko paprašysiu jam ir sau -
Gal (aukso - turtų)
Auksinės žuvelės?
Kad neišdžiūtų gėrio upeliukas
Mūsų abiejų širdy.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą