Kai laužo vėjas medį,
Galiu prieiti,
Pakylėti ar paremti...
Gal jis kada sugis?
Bet gilūs randai liks,
Visi matys ir toliau laužys,
Kol pagaliau nukirs...
-Koks negražus,-sakys.
Kiek giriose tokių,
Kurių niekas nelanko,
Nemato svetima akis,
Tada jie auga ir kreivi,
Jei žvėrys nenulaužia,
Ir niekas neprikaišioja,
Kad tokia prigimtis.
Kas juos apsaugo?
Gyvybės paskirtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą