Bachas

Nutilo muzikos garsai,

O aš dabar savęs klausausi,

Kas liko sieloje ilgai,

Prikels ir saulę,

Kartais ir į naktį klaikią.

O rytą po miglos

Tarsi bažnytiniai varpai

Rytinei maldai šaukia;

Dabar šis garsas mano,

Tu gal ir nesuprasi

Būdamas toli toli,

Kokie mano jausmai

Po klavišus lekiojo...

Prasideda koncertas vakare,

Kai siela prisitvindo

Ir keri meilės apžavėta,

Į sutemas vilioja...

Tada Bacho klausausi,-

Jis kelia daug aukščiau -

Į jausmų rojų.