Mažas žmogus
Ant savo delno
Visą žemę laiko,
Jo širdyje pasaulis -
Žvaigždės ant dangaus;
Jis saugo rožę.
Kad jos niekas nenuskintų.
Ir lapė būna nuoširdi,
Kada užsidega žibintai,
Nelieka gatvė
Be šviesos žmogaus.
O baobabai auga auga,
Juos reikia retinti ir kirsti...
Oi, kiek šio darbo daug...
Lėktuvas mažas dykumoje
Netaisytas ilsisi,
Kol nebaigti darbai
Šio mažojo poeto,
Bet didelės visatos
Pareiga žmogaus...
Už taiką ir gyvenimą
Negrįžo iš dangaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą