Daug kartų glosčiau
Ir dabar prisimenu
Švelnias kaip šilkas
Žirgo lūpos, karčius,
Kaip švelniai ima
Obuolį nuo rankos.
Mačiau, kaip laigo -
Dviese ir būry -
Po pievas juodbėriai ir sartės;
Kaip laisvas šuolis
Tarsi paukščio skrydis
Per ganyklas netgi į kalną...
Žirgai lietuviui – broliai,-
Seserų dainų melodijos
Net raštuose išaustos
Apie žirgelį, mielą brolį -
Tik niekur nėra žodžio“meilė“,
Bet juk savaime aišku.
Yra daug žodžių -
Tai tarsi tabu,
Kad tik nelaimės neprišauktų,
Kai jau negrįžta iš karų,
Tik parneša laiškelį
Po tymo balneliu
Ir ašarą smėlio kely,
Kanopomis išspaustą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą