Kas verčia žmogų
Kopti net į kalnus -
Viršūnės tik toliau,
Virš debesų baltų...
O kaipgi užkariauti dangų,
Pamoti jam pirštu?
Kas verčia žmogų
Dykumas praeiti
Ir gerti rasą nuo delnų,
Suskeldėjusias lūpas
Tik nuodėguliu patrinti,
Kad nesiluptų oda
Nuo karštųjų saulės bučinių?
Kas verčia žmogų,
Šunų kinkinį pakinkius,
Vis leistis į kelionę
Per Arktikos sniegus;
Juk gerai žino,
Kiek jau žuvo,
O pats toks pats –
Ne šuo, tiktai žmogus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą