Kai apsiniaukusi diena,
Mano pasaulis -
Mažas kambarys,-
Aplinkui gėlės
Ir muzika tyli tyli...
Klausau, kaip skamba
Sielos stygos,
Priderinu ir posmą,
Kuriame ir tu esi...
Tavo gyvenimas ir mano
Panašus kaip du lašai,
Kaip vienas birus smėlis,
Nors smilčių daug turi,
O kopa juk viena,
Supilta siautulingo vėjo,-
Ten aš ir tu esi...
Ten mūsų ydos
Ir gerumas subyrėjo...
Kas juos suriks?
Tegu ir užpustys,
Ir vėl atodangos žiūrės,
Kokia gamta kūrėja -
Tai mūsų ji vienintelė
Paguoda ir garbė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą