Nesu nė patikli,
Nė labai įtari -
Viskam yra ir saikas,
Bet visada jausmai geri,
Kada matau mažytį vaiką.
Ir visai svetimi mieli,-
Gal primena vaikystę,
Į kurią grįžtame visi,
Kai baigiasi jaunystė.
Atsisuku į kelią
Ir matau, kur tavo brista,
Eini tu iš paskos,
Mano basa vaikyste.
Todėl ir dovanas laikau
Net kaip šventas relikvijas -
Jos man kainuoja
Daug daugiau,
Nes tai iš praeities,
Į kurią niekada
Jau nebegrįšiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą