Duona

Ryte atsikeliu

Ir taip džiaugiuosi,

Kad duonos kepalas

Ant mūsų stalo

Ir suraikytas jau iš anksto,-

Lyg neturėtų peilio,

Bet visgi paslauga,

Už kurią moki ir dėkoji,-

Pasirinkimo jau nėra ...

Užmoki ir už celofaną -

Iš jo tokia nauda,

Kad nejauti jau

Duonos kvapo,-

Ne tas, kai kepdavo mama.

Kvepėjo tada net dirva -

Ir ariama, akėjama,

Net rugio varpa

Šypsojosi į delną trinama.

Dabar prie stalo

Jau ne visa šeima...

Kodėl žmones pašaukia

Duona svetima?