Visada jaučiame
Savo namų ir duonos kvapą;
Ne visi matėme,
Kaip mamos kažkada
Ją minkė, kepė,
Kaip šlavė aslą su šluota,
Kad tik vaikučiai
Būtų sotūs, švarūs,
Nors apvilkti skranda.
Kiekviename krašte
Vis papročiai kitokie
Ir sėdasi kitaip šeima,
Bet visur žmonės
Nori būti sotūs -
Tas panašumas pavergė,
Jaučiuosi čia sava.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą