Iš kur tas ilgesys,
Iš kur tas didis noras
Vis tave aplenkus
Pasižiūrėti atsigręžus į akis?
Jose matysiu dangų,
Įsišaknijusias mūsų mintis,
Kad stovime kartu
Vienoje žemės pėdoje
Ir vietos dar užtenka -
Visų giria plati...
O priešais visos pėdos,
Jau pažymėtos akmeniu,
Ir užrašyta priesaika:
Žmogus – pasauliui,
Žmogus žemei, dangui,
Pirmiausia – Tau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą