Saulė mus visus pašildo,
Veidus rausvina vienodai,
Paskui jau vakaras,
Išlieka įdegis – rusvai,
Šiandieną jau norėčiau
Užsidengti veidą,
Kad niekas nematytų
Mūsų visų gėdos,-
Galėtų prausti ašaros
Nukrisdamos tik dideliais lašais.
Pavydas, kerštas,
Mažojo žmogaus pažeminimas -
Mūsų laikų tragedija,
Tas pats kaip rimbo kirčiai
Dar senoviniais laikais,
O taip norėtųsi visiems
Duris plačiai atverti,
Kad veidą pabučiuotų
MOTINA - saulutė
Savo spinduliais.
Be jos sunku gyvenime,
Labai blogai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą