Kokia sielos kančia,
Kai motina palaidoja vaikus,
Dar jaunus ir stiprius,
O ji vos eina į namus -
Paralyžiuota koja ir ranka,
Iškreiptas veidas, be dantų.
Kas jai paduoda pusryčius?
O gatvėje slidu...
Čia vienas paveikslėlis
Iš mano matomų vaizdų -
Tai mano mokinės mama,
Duktė seniai jau kapuose,
Dabar mirė sūnus.
Oi, kas paguos,
Kas tokį žmogų paglobos?
Pravirkome šiandien abi,
O gatvė juk vis tiek slidi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą