2012 m. kovo 20 d., antradienis

Vieta



Nebežinau,
Kodėl medelis
Ant akmens,
Laiptų užauga;
Netgi ant namo stogo,
Ant medžių kitų,
Galbūt nemato žemės,
Kuri visus priglaudžia,-
Tokia puri kasmet,
Pavasarį,
Kai pašalą paleidžia,
Apipila ji savo dosnumu.
Juk nė vienam
Nelengva skursti,
Vis pasigaili kas
Ar pataria geru žodžiu
Ir kur kitur dar persodina,
Bet į palaukę,
Kur lieka vienišas...
Ar jam tada smagu?

Komentarų nėra: