Yra gimimo paslaptis,
Kurios nežino niekas,-
Kodėl prasikala žolė
Visai ne vietoje.
Netgi ugnikalnio viršūnė -
Vis dreba ir uolėta -
Neleidžia užsimiršti,
Bet ir ten gyvybė pasislėpusi.
Ugnies išdeginta,
Bet pelenais žemė nusėta -
Tokia derlinga ir tarpi,
Kur vėjas viską sėja, kviečia
lietų...
Gal iš tenai, iš gilumos,
Ir mūsų prigimtis,
Tik dangaus pašaukta,
Iškilo kažkada į šviesą?
Suglumino tokia mintis...
Kas pasakytų tikrą tiesą?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą