Kiekvieną dieną
Pradedame nuo šviesos,
Iš kur pradėtas ir pasaulis,
Kai atsiskyrė laikas,
Padalinamas visiems,
Ir atsirado saulė...
Įsižiebė nuo jos viltis,
Kad geras šis gyvenimas,-
Jį žemė papuošė žiedais,
Žmogus suprato laimę.
Tik meilė sukuria jausmus,
Daina - ir sielos skambesį,-
Čia džiaugsmas, ilgesys,
Nepasakyti žodžiai
Arfos stygomis tau kalba...
Nuo to ir darosi šviesiau -
Pamato šviesą net naktis
Ir slogios mintys pasitraukia.
Kaip gera gera,
Kai kažko dar laukiam...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą