Metų laikai – tai mano
Netektis ir džiaugsmas;
Galiu tik nusilenkti,
Eiti, kur tokia srovė,
Kad gali bristi ir nevirsti
Ir iki kaklo būnant vis iškels,
Į krantą pamėtės...
Nepervertinu savo laiko,-
Jis man – pavasaris,
Kaskart nauja erdvė,
Būties svarstyklių lygsvara,
Su viskuo susitaikanti...
Juk neaplenksiu metų laiko,-
Bus vasara, basa atbėgs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą