Išdygsta gėlės
Tik iš juodo grunto,-
Tokia žemė soti...
Ir smėlyje kai kas užsikabina,
Bet birios smiltys vis aky.
Ir graužia, ir kutena,
Jeigu pučia vėjas,-
Užpusto, kyla pamaži,
Net per asfaltą įsibrėžia
Ir perskelia, pakyla...
Gal ir po juo žemė riebi?
Tada gėlė pražysta
Ir sušunka dangui,
Net nepagalvojusi:
-Tai ji, tai mano motina!
Tai ji mane pagimdė!
Žydėsiu tau ir jai,
Kol leis manoji prigimtis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą