Miškų augmenija
Tokia nepastebima,-
Nuo medžių vis šešėliai,
Tanki tų šakų lapija,
O ir spygliuočiai pasikėlę
Tik dangų atveria staiga
Ir pamatai dangaus mėlynę -
Visur tas pats,
Tokia sodri, kaip išdrožta
Iš dailaus medžio
Ir mano Tėvynė...
Atitveria ir suveda keliai -
Ne tiltai tarp žmonių,-
Jų niekas neatskyrė,
Tik saulės pliūpsnį
Ir kankorėžį, dar kvepiantį,
Parsivežiau kaip suvenyrą.
Dabar delne vartau,
O jis man kužda,
Kad labai labai graži
Mano ir jo Tėvynė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą