Pavasaris vėlyvas,-
Dar iš beržų, klevų
Laša saldi sula,
Skaidri kaip ašara -
Tai ne mūsų kraujas,
Kuris vis tepa
Raudona spalva...
O molinis ąsotis
Rytą saulėje taip žvilga,
Jei niekas jo nepalietė
Su nešvaria ranka.
Gal buvo atsitūpęs ir paukštelis,
Nugėrė lašą ir nuskrido,
Užlipo mažas vabalėlis
Ir pasitenkino rasa...
Pakėliau molinį ąsotį,
Nešiau kaip sielos atgaivą -
Po kojomis pakliuvo akmenėlis
Ir suklupau staiga...
Pavasario sula tik išsiliejo,
Ąsotį sugriebiau į glėbį -
Pasklido džiaugsmo
Ir būties daina...
Gyvenimas ne viską čia supylė,
Ne viską dar susėmė;
Bus dar pavasarių,
Jei nesudužo ąsotėlis,
Tekės saldi sula.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą