Pavasaris ir vėl ruduo;
Tas pats, kas atgimimas,
Bet būna ir žmogaus
Dar visa vasara – augimas.
Branda ateina rudenį,
Kai supranti, kad jau riba,
Už jos balta žiema,
O rankoje lazda,
Kada eini tik į pakalnę,
Kur dar jausmai tie patys,
Tik jėgų nėra -
Tiktai svajonių išsipildymas...
Man sakė tėtis ir mama,
Kad iš senatvės juoktis galima,
Nes greitai būsi tu toks pats,
Tik prie lazdos priprasti,
Oi, ne visi linkę...
Labiau mylėkime jau šiandien.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą