Poezija – daina,-
Tarsi upelis teka
Vis nesibaigiančia srove
Ir žadina kiekvieną žodį,
Tiktai harmonija sava,
Sielos virpėjime suderinta.
Pakalbinu kiekvieną medį,
Kuris toli, o jis šalia
Suošia ir pasako,
Kas jo ir mano širdyje.
Dar pakeliu ir paskutinį sniegą,
Ištirpsta jis delne
Ir laša žodis
Pro pirštus į žemę,
Prisikelia lygiadienio aušra.
Taip myliu savo ežerą,
Į kurį upeliukai bėga
Ir kelia ledą, kelia...
Lenkiuosi, gaudau
Tavo žodį šventą,
Brangioji mano žeme,-
Iš jos poezija
Ir meilę semiasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą